- pašalaitis
- pašalai̇̃tis, pašalai̇̃tė dkt. Pašalaičiùs susodi̇̀no atskirai̇̃.
.
.
pašalaitis — 1 pašalaĩtis, ė smob. (2) 1. Skr pašalinis, svetimas žmogus: Jis išėjo, žemai nulenkęs galvą, nenorėdamas sutikti pašalaičių J.Dov. Čia ir nuo svetimų akių saugiau, jei kas iš pašalaičių netikėtai užbėgtų su kokiu reikalu V.Myk Put. Ko čia tiems … Dictionary of the Lithuanian Language
pašalaitis — 2 pašalaĩtis, ė adj. (2) esantis pašalyje, nuošaliai: Apsakysiu jums apie vieną pašalaitę karčemėlę A1884,191 … Dictionary of the Lithuanian Language
pašalainis — 2 pašalaĩnis, ė smob. (2) žr. 1 pašalaitis 1: Petras labai gerbia savo dėdę ir visai nenori kiekvienam pašalainiui apie jį pasakoti V.Myk Put. Visi buvo savõ (saviškiai), nebuvo nė vieno pašalaĩnio Vkš … Dictionary of the Lithuanian Language
pašalantinis — pašalantìnis, ė smob. (2) žr. 1 pašalaitis 1: Niekas čia nevaikšto pašalantìniai Rd … Dictionary of the Lithuanian Language
pašalančius — pašalañčius, ė smob. (2) žr. 1 pašalaitis 1: Atejo į vakaruškas pašalañčius Grk. ║ Tų pašalañčių prisirinko antrą veselios dieną Grk … Dictionary of the Lithuanian Language